siūlė

siūlė̃ sf. (4) 1. R, K, M, L, Rtr susiuvimo vieta, takas: Atskiros drabužio dalys sujungiamos siūlėmis rš. Spūrančią drobę apdaigsto siūlè DŽ. Siūlė̃ buvo susiūta Nmč. Nugaroj siū̃lės, branktelis inleista – gražiai pasiūtas [kostiumas] Klt. Siūlė̃ yra riesta, apsukurtina J. Siūlė̃ greit iširna LKT158(Pkp). Siūlė̃j trūko OG237. Pirktinių rūbų siū̃lės greit iširsta Žgč. Rykštančią materiją apdaigsto apsukmine siūlè Šts. Aptavonės siūlė I. Siū̃lę ardyti KI123. Bei žemai ant jos siūlės padaryk granato obuolius iš geltonų šilkų BB2Moz28,33. Ar susiūsi siūlę be siūlės, ar užlopysi lopą be lopo? DS51(Rs). Palaidinė priekyje turi daug siūlyčių sp. Va, nuo čia pradėsi ir varysi tokią siūlytę Pc. Visokiais kvaldžiukais, siūlìkėms gražins gražiausiai Rdn. ^ Eina pradalgiu kai siūlè – moka šienaut Klt. Du kartu susiūta siūlė trečiąkart lengviau plyšta LTR(Ds). Sena skylė, nauja siūlė B879. Lopas int lopo – siūlės nematyti (stogas) LTR(Klp). Lopinių lopiniai – be siūlių marškiniai (žąsis) LTR(Rk). Ponaičiukas be skylės, ir jo rūbai be siūlės (kiaušinis) LTsV520(Užp). Kunigo marškiniai be siūlės (kiaušinis) B. ║ operuotos vietos susiuvimas, randas: Šita siūlė̃ neleidžia raumeniui vaikščiot Jrb. Antrinė vėlyva siūlė siuvama tuomet, kai žaizda ilgai pūliuoja rš. Šviežios, švarios žaizdos (be matomo užteršimo), taip pat ir operacinės žaizdos užsiuvamos akląja siūle rš. ║ prk. labai siauras rėžis: Tokią siūlìkę turiam – tiek tos žemės Vn. 2. mašinos ar pastato detalių sujungimo vieta, sandūra: Mūro siūlė̃ NdŽ. Litavimo siūlė rš. Suvirinimo siūlės yra peršviečiamos gama arba rentgeno spinduliais vidaus defektams nustatyti rš. Stogo dangos siūlės rš. Šio pastato siūlės tarp plytų kai kur storesnės už pačias plytas rš. 3. dryžis, ruožas: Apžėlęs visas, i par pilvą juoda siūlė̃ eina Krš. Susiprosijo – siūlių̃ siū̃lės Krš. 4. E anat. vieta, kur gretimi kaukolės kaulai jungiasi labai plonu fibrozinio audinio sluoksniu (sutura): Siūlės yra labai tvirtos ir būdingos tik kaukolės kaulams rš. Gomurio siūlė EncIX280. 5. BTŽ bot. augalo dalių suaugimo vieta (sutura). 6. BTŽ bot. išilginis plyšys titnaginių dumblių apvalkalėliuose. 7. Dv užpakalinė dalgio dalis, virkščia.

◊ į siū̃lę įlį̃sti Skr už blogo vyro ištekėti.

iš siūlių̃ išeĩti suplyšti: Visi marškiniai išẽjo iš siūlių̃ – teip sustorėjau Šts.

lìgi paskutìnės siūlė̃s labai (permirkti, peršlapti): Tą vakarą grįžo permirkusi ligi paskutinės siūlės rš.

lig siūlė̃s nutaisýti apiplėšti: Juokdamos lig siūlė̃s nutaĩsė [mokesčių agentas] Trk.

siūlès iščiupinė́ti ilgai delsti, svarstyti: Nu, kol tu siūlès iščiupinė́si, tai i pasensi Sk.

siūlė̃s sausõs nelìko (nėrà) apie labai peršlapusį, permirkusį žmogų: Tep šlapias, kad nelìko nė siūlė̃s sausos Kt. Ot papuoliau – siūlė̃s sausõs nė̃r! Klt.